Gitanas Nausėda bandė atkalbėti Aleksandrą Lukašenka nuo draugystės su Rusija ir pasiūlė humanitarinę pagalbą. Aptarė ekonominius klausimus ir priminė apie Astravo AE

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda konferenciniu skambučiu bendravo su Baltarusijos vadovu Aleksandru Lukašenka. Tai buvo pirmasis Lietuvos vadovo pokalbis su kaimyninės šalies Prezidentu. Ruošiantis Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikimui birželio mėnesį, Prezidentas ketina kalbėtis su visų šešių Rytų partnerystės šalių vadovais.

Prezidentai aptarė didžiausią šiandienos iššūkį – COVID-19 pandemiją. Apsikeista nuomonėmis dėl viruso užkardymo priemonių abiejose šalyse. Šalies vadovas pasiūlė Baltarusijai humanitarinę paramą medicinos priemonėmis ir reikalinga įranga medikams.

Atkreiptas dėmesys į šiuo metu būtiną prekių tranzito tarp šalių užtikrinimą. „Lietuva ir Baltarusija tradiciškai intensyviai bendradarbiauja transporto srityje. Šiuo sunkiu kovos su koronavirusu laikotarpiu svarbu užtikrinti nepertraukiamą prekių judėjimą, taip pat sudaryti sąlygas Lietuvos ir Baltarusijos vežėjams, kad jie galėtų vykdyti tarptautinius pervežimus“, – sakė šalies vadovas ir padėkojo Baltarusijos Prezidentui už bendradarbiavimą, susigrąžinant Lietuvos piliečius per Baltarusijos teritoriją.

Prezidentas išreiškė nuoširdų susirūpinimą dėl Lietuvos kaimynystėje statomos Astravo atominės elektrinės. Šalies vadovas akcentavo, kad Lietuva nesutinka su elektrinės parinkimo vieta, o elektrinės saugos klausimas kelia daug nerimo. Prezidentai aptarė galimybę leisti ES ekspertams vertinti Europos Sąjungos streso testų reikalavimų įgyvendinimą dar prieš pradedant elektrinės veiklą.

„Astravo atominė elektrinė, ypač jos parinkimo vieta šalia Lietuvos sostinės, yra didžiulis skaudulys ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos santykiuose su Baltarusija. Mes manome, kad elektrinės statyba yra papildoma našta Baltarusijos ekonomikai, naudojančiai Rusijos suteiktus kreditus, kuriuos reikės grąžinti. Norint sumažinti Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos resursų ir infrastruktūros, išeitis būtų realus energijos išteklių diversifikavimas. Tokį diversifikavimą jau įvykdžiusi Lietuva sukaupė naudingos patirties, tad galėtume pasidalyti savo žiniomis su Baltarusija dėl alternatyvių energijos šaltinių paieškos“, – po pokalbio sakė Lietuvos vadovas.

Konferencinio skambučio metu aptarti pagrindinių pramonės sektorių, kuriuose bendradarbiauja Lietuva ir Baltarusija, – naftos, dujų ir transporto – projektai, tarpvyriausybinės dvišalio ekonominio bendradarbiavimo iniciatyvos. Prezidentai aptarė ES Rytų partnerystės perspektyvas ir ambicijas būsimame viršūnių susitikime. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva dės pastangų, kad Rytų partnerystės politika būtų orientuota į strateginių tikslų įgyvendinimą. „Mes siekiame ambicingų tikslų įgyvendinant Rytų partnerystės iniciatyvas Baltarusijoje ekonominio bendradarbiavimo, prekybos, aplinkosaugos ir žmonių kontaktų srityse“, – sakė Lietuvos vadovas.

Prezidentai skyrė dėmesio ir kultūros, mokslo, žmogaus teisių klausimams aptarti. „Lietuva ir toliau dės pastangų, kad būtų išsaugotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinis ir kultūrinis paveldas. Bendra istorinė mūsų patirtis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ne tik sustiprins dvišalius santykius, bet ir padės plėtoti žmogiškuosius ryšius tarp tautų“, – teigė Prezidentas ir priminė puikų šalių bendradarbiavimo pavyzdį, organizuojant 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių valstybinę laidojimo ceremoniją. Šalies vadovas pasiūlė Baltarusijos Prezidentui drauge kreiptis į UNESCO ir inicijuoti 2022 metų paskelbimą Pranciškaus Skorinos metais, minint 500 metų pirmosios atspausdintos knygos Rytų Europoje sukaktį.

Lietuvos ir Baltarusijos vadovų tiesioginis pokalbis paskutinį kartą vyko 2010 metais, Baltarusijos vadovo vizito Lietuvoje metu.

president.lt inf.

Patiko? Pasidalinkite!