Kodėl Lietuvoje algos taip tragiškai žemos palyginus su Estija, nors BVP panašus? Boikotuokime “Circle K” degalinę už neo vergovę

2019 m. I ketvirtį vidutinė alga Estijoje pasiekė 1117 eur. po mokesčių ir aplenkė Sloveniją. Estija tapo Nr. 1 sėkmingiausia ES naujoji narė ir Nr. 1 sėkmingiausia post komunistinė valstybė pasaulyje. 

Pirmąjį ketvirtį Lietuva turėjo galimybę aplenkti Lenkiją, tačiau to neįvyko, nes algos faktiškai neaugo pagal statistikos duomenis. Tik dėl mokesčių reformos vidutinė alga pasiekė 802 eur, tuo tarpu Lenkijoje NETTO alga pasiekė 828 eur.

Kadangi algos kilo dėl mokesčių sumažinimo, privatus sektorius algas pakėlė tik simboliškai. Eilinį kartą jokio solidarumo.

Lietuvos finansų ministerija parengė prognozę pagal kurią 2022 m. vidutinė alga Lietuvoje peržengs 935 eur. į rankas ribą. Tuo metu Estijoje alga pasieks jau 1400 eur. ribą. Atsilikimas didžiulis. Šiuo metu Estijoje alga 1117 eur. Mums realiai reikės kokių 6 m., kad pasiekti tai ką jau Estija turi dabar. Finansų ministerijoje tvyro olimpinė ramybė. Tai status quo ministerija, be idėjų kaip Lietuvai išeiti iš atsilėkiškumo ciklo.Mūsų šaliai reikalinga kardinaliai skirtinga Finansų ir Ūkio ministerijos su veržliais ir drąsių idėjų lyderiais. Šios institucijos neturi ambicijų mūsų šaliai. Pas juos šūkis “just enough is good enough”. Tai B tipo asmenybės psichologija, vilktis kažkur gale.

Beje Lietuvos statistika netiksli. Didžioji dalis Lietuvos dirba už maždaug 500 eur. į rankas. Vadovų algos, kurios priklauso dažnai nuo sutaupyto darbuotojų algų fondo yra virš 1100 eur. Pridėti dar aukščiausių specialistų algas ir statistiškai vidutinė alga šalyje ir gaunasi apie 800 eur.

Kai Estijoje auga vidutinė alga, tai reiškia, kad auga algos eiliniams darbuotojams, kurie sudaro didžiausią dirbančiųjų procentą. Pagal ES statistiką, Lietuvoje pajamų atskirtis viena didžiausių ES. O Lietuvos statistika pažymi, kad šalyje sparčiai didėja dirbančių už daugiau nei 3000 eurų, tai ir yra vadovų algos pagrinde.

Šiuo metu dėl darbinės imigracijos ir įstatymų, kurie yra lobistų pusėje, darbuotojų išnaudojimas šalyje pakilo į neregėtas aukštumas. Tokio išnaudojimo nesu matęs net per 2009 metų krizę, kai dalis darbuotojų buvo atleista, o likę turėjo dirbti dar papildomą etatą su viršvalandžiais.

Dabar įmonėse panašios standartinės frazės – “nepatinka išeik”, “už durų laukia Ukrainiečiai” ir t.t

Šiuo metu įvyko toks stiprus imigracinės darbo pasiūlos dempingas, kad darbuotojų išnaudojimas pasiekė rekordinį lygį šalyje, krito itin smarkiai darbinė kultūra, algų stagnacija tęsiasi toliau ir jau apie 4 metus, be jokių prošvaiščių, kad kas pasikeis.

Tikroji Lietuvos algų statistika – tai portalai CV Online, CV bankas ir pan, ten dauguma šalies žmonių ieškosi darbo. Algos portaluose nesikeičia apie 3 – 4 metus. Tai apie 500 eur. į rankas, o jei rašo, kad alga konkurencinga, tai bus apie 600 eur.

Lietuvoje milžiniškos ir niekaip nesprendžiamos atskirtys, tokios kokios yra pas mus, neišvengiamai veda arba į socialinį sprogimą, arba į neprognozuojamus politinius perversmus.

Kodėl Ūkio Ministeris tamsta Sinkevičius neatsistatydina padaręs didelę klaidą, kurią pajuto dauguma dirbančiųjų. Interviu dienraščiui Kauno diena 2018 m. rugpjūčio mėn. jis pareiškė, kad darbinė imigracija nesukels darbo kultūros degradacijos ir nestabdys algų kilimo.

Viskas įvyko atvirkščiai, algos eiliniams darbuotojams ir toliau stagnavo, aš nelaikau 10 eur. algos pasidėjimo per 3 metus pažanga, o darbo kultūra pasiekė žemiausią lygį, iš esmės nuo nepriklausomybės laikų.

 “Po 87 dienų darbo be poilsio ir algos darbdavio buvo sumuštas”

Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos vadovas Audrius Cuzanauskas tikino, kad tokie atvejai – dažni, tačiau pirmą kartą nutiko taip,kad vairuotojas buvo sumuštas tiesiog savo darbo vietoje.

https://www.delfi.lt/verslas/verslas/ukrainiecio-vilkiko-vairuotojo-istorija-lietuvoje-po-87-dienu-darbo-be-poilsio-ir-algos-darbdavio-buvo-sumustas.d?id=81047669

“Vilkikų vairuotojai ukrainiečiai skundžiasi mūsų šalies darbdavių išnaudojimu ir nežmonišku elgesiu. Vieni gauna centus už darbą, kitus darbdaviai palieka be pinigų Europos šalyje ir siūlo patiems grįžti namo”

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/vilkiku-vairuotoju-is-ukrainos-patirtys-lietuvoje-viena-uz-kita-siurpesnes-667-1140812?copied

Noriu pabrėžti, kad totalus išnaudojimas šiuo metu vyksta daugybėje įmonių Lietuvoje, ne tik transporto sektoriuje.

Didelėje dalyje Lietuvos įmonių darbuotojai konfliktuoja ir kyla didelės įtampos dėl nežmoniško išnaudojimo bei dėl vergiško algų lygio.Noriu tai pabrėžti, kad įtampos kaupiasi, nes darbdavių išnaudojanti savivalė muša rekordus šalyje.

Vis daugiau užsienio įmonių kopijuoja Lietuvišką degradavusią darbo rinkos kultūrą. Mano žiniomis tai jau daro Circle K dėgalinė. Mano pažįstama pasakojo apie beribį nesiskaitymą ir išnaudojimą toje įmonėje. Darbas po 12 val. be pertraukos, turi dirbti keliais etatais vienoje pozicijoje, gaminti salotas, dirbti kaip valytoju, aptarnauti klientus ir t.t. Todėl siūlau visiems boikotuoti šią degalinę kaip ir visas kitas įmones, kuriose tradiciškai išnaudojami darbuotojai.

Žiūrėkit Circle K įmonei tradiciškai trūksta darbuotojų, įdomu kodėl.                                      https://www.karjeracirclek.lt/

Lietuvos politikai gina tik lobistų interesus. Aš sakau, kaip tai jaučiausi iš šono. Dabar nekalbu apie politikų savireklaminį marketingą. Iš žmonių pusės jie atrodo kaip išdavikai.

Su politikais mūsų šalyje galima susikalbėti tik dvejais būdais, tai grynais arba kreditine kortele. Lobistai, kuriems nerūpi Lietuvos žmonių pragyvenimo lygio kilimas, valstybės, tautos išlikimas, o tik kaip kuo daugiau pinigų iš Lietuvos išsiurbti į ofšorus, naudojasi šia taktika sėkmingai jau tradiciškai. Todėl per pastaruosius metus Lietuvoje neįvyko pragyvenimo lygio pakilimo, jei kalbėti apie darbdavių indelį.

Lietuvoje yra pakankamai darbuotojų, jų trūkumo nėra, tiesiog jie atsisako dirbti Lietuvos darbdaviui. Dalis gyvena geriau iš pašalpų, geriau turėti mažiau, bet gyventi be patyčių, o kiti tiesiog emigruoja į užsienį, kad tik nedirbti Lietuvos darbdaviui. Pagal Sociologinį tyrimą 9 iš 10 darbuotojų nenori turėti vadovą Lietuvį.

Šiuo metu BVP vienam gyventojui Lietuvoje panašiame lygyje kaip Estijoje tik vidutinė alga mūsų šalyje “į rankas” net apie 315 eur. mažesnė. Gyvenant Taline už maistą į mėnesį vidutiniškai reikia sumokėti 30 eur. daugiau, sąskaitos už vieno kambario butą apie 40 eur. daugiau, bet transportas nemokamas. Todėl mėnesio pabaigoje už tą patį darbą, to paties BVP lygio ekonomikoje į rankas žmogui lieka net apie 275 eur. daugiau.

Atsakyti į klausimą kodėl jei bendra kapitalizacija šalyse tokia pati, bet algos ir pragyvenimo lygis taip smarkiai skiriasi, ir mūsų šalyje jis ant tiek daug mažesnis nei Estijoje, užtenka pasižiūrėti kas realiai dedasi mūsų įmonėse iš vidaus.  Čia apačioje aprašyta klasikinė įmonė Lietuvoje. Tokių didžioji dauguma mūsų šalyje. Situaciją mačiau savo akimis ir taip pat žinau daugiau panašių istorijų su kuriomis teko susipažinti ir iš kitų šaltinių bei pažįstamų. Jei rašyti tokių įmonių pavadinimus, tuomet reikia rašyti atskirą straipsnį ir vien tik įmones vardinti.

Per pastaruosius dešimt metų įmonės pelnas nuolat kasmet smarkiai auga. Už praeitus metus įmonės pajamos apie 28 mln. Eur.  Naudojamos įvairios legalios schemos, kurių dėka grynas pelnas apie 3 mln. eurų, nuo kurių reikia mokėti mokesčius. Per pastaruosius 4 metus algos buvo pakeltos tik kartą, priklausomai nuo pareigų padidėjo apie 20 – 30 eur. į rankas per visą tą laikotarpį. Po mokesčių reformos vidutinė eilinio darbuotojo alga pasiekė apie 480 eur. po mokesčių.

Darbo sąlygos sunkios, todėl dažna darbuotojų kaita bei jaučiamas tų pačių darbuotojų trūkumas, nes niekas ten nesiveržia dirbti. Vienas vadovas pareiškė, kad tuoj gretai dirbs žmonės iš tolimųjų šalių, iš Irako, Indijos ir pan., nes darbuotojų smarkiai trūksta.  Jau įdarbino darbuotojus iš užsienio. Įsidarbino pilietė iš Baltarusijos, ji po keletos mėnesių išėjo. Dirba vienas žmogus iš Tuniso.

Neseniai atvyko partneris iš Italijos ir suabejojo darbuotojų pasirengimu vykdyti bendrą projektą, dėl itin dažnos darbuotojų kaitos, jų patirtis – įgūdžiai nepakankami, taip pat yra pastebimas ir jų motyvacijos įšūkis. Vadovas paaiškino jam, kad rinkoje situacija itin sudėtinga, nėra darbuotojų.

Viena darbuotoja nuo esamos situacijos apsiverkė tiesiog darbo vietoje.

Pačioje įmonėje standartinė frazė – nepatinka išeik. Viena darbuotoja krūvį įmonėje sugebėjo ištverti tik pusantro mėnesio. Jos alga nesiekė 500 po mokesčių. Išeidama ji pasakė, kad įmonėje yra modernioji vergovė.

Patys darbuotojai sako, kad jaučiausi kaip kalbančios šiukšlės. Nesiskaitymas ir išnaudojimas yra norma. Įmonės vadovybė nieko keisti nesiruošia, mano suvokimu laukia, palankesnių imigracinių įstatymų.

Pas pačius vadovus išryškėjo, kad buvo premijų sistema, už sutaupytas lėšas ir taip padidintas pajamas. Pvz. algos buvo mokamos itin žemos, todėl buvo daug sutaupoma ir vadovai gaudavo už tai premijas bei priedus prie algos.

Beje įmonės pelnas išsiurbiamas į užsienį. Iš panašių įmonių Lietuviai dažnai bėga ir važiuoja dirbti į Vokietiją, kur jie uždirbs apie 1100 eur. į rankas. Bet tokią algą gali mūsų šalyje mokėti daugumą įmonių lengvai, bet labiau apsimoka tuos pinigus išleisti ant lobizmo ir ekstra pelną išsiurbti į ofšorus.

Tokios ar panašios įmonės mūsų šalyje sudaro branduolį.

Valstybė mano suvokimu turi parodyti pagaliau stuburą ir pradėti įmones skatinti kelti algas, kad duoti ką nors atgal visuomenei, kurios dėka jos lobsta.

Jei įmonė moka dideles algas, tik tuomet ji galėtų laimėti valstybinius konkursus. O jei tai tipiška įmonė, ji turi būti įtraukta į juodąjį sąrašą ir iš jos nieko nepirkti ir jokių kontaktų neturėti.

Bendruomenė kartu su profesinėmis sąjungomis turi nuolat skelbti juodus sąrašus įmonių, kurios išnaudoja darbuotojus ir moka itin mažas algas. Tokias įmones vartotojai vieningai turi boikotuoti. Kaip pavyzdys nustoti apsipirkinėti Maksimoje, kol alga nebus arti Lidl lygio ir kol darbuotojai neturės teisės į reguliarias pertraukas ir nereikės jiems dirbti alinančiu krūviu su beprotiškai dideliais viršvalandžiais. Lietuviškas išnaudojimas pradėjo plisti ir į užsienio įmones, kurios ateina į Lietuva. Žinau vieną užsienio įmonę, kuri turi filialus Rygoje ir Vilniuje. Nors darbas identiškas abiejuose šalyse, bet algos Rygos ofise 40 – 50 proc. didesnės ir mažesnis darbo krūvis. Lietuviai nuvažiavę pas savo kolegas į Latviją, vos nepatyrė šoko tai pamatę. O Latviai paaiškino, kad tai kaip viskas daroma Lietuvoje, jų šalyje visiškai nepriimtina ir to būti negali.

Susidaro paradoksli situacija, kad ES gali sumažinti Lietuvai išmokas, nes pagal BVP mes esame faktiškai Estiškame lygyje, tik mūsų pragyvenimo lygis smarkiai nuo jų atsilikęs.

Estijoje dėl ES finansinės paramos, vyksta realus pragyvenimo lygio kilimas ir šalis vejasi kitas Skandinaviškas valstybes. Tuo tarpu Lietuvoje augimas pagrinde tik “popierinis”. BVP vienam gyventojui auga, ko pasekoje mes gausime mažiau realių pinigų iš ES, bet algos, realus pragyvenimo lygis ir toliau nesiveja Estijos rodiklių.

Valstybė taip pat galėtų skatinti verslo moralinį augimą. Pvz. Lidl moka didžiausias algas ir kainos nėra smarkiai užkeltos. Ši įmonė viešai gali būti pripažinta konsensuso įmone. Kaip atsilyginimas, Lietuvos kariuomenė, mokyklos pirktų produktus tik šios įmonės ir pan. pavyzdžiai.

Viešuosius pirkimus galėtų laimėti tik tokios įmonės, kurios moka ne mažesnę nei vidutinę algą šalyje ir pan.

Taip pat jei įmonėje vidutinė alga į rankas didesnė 400 eur. nei šalies vidurkis, taikyti mažesnį pelno mokestį ir pan.

Valstybė turi teigiamos ir neigiamos įtakos svertus formuoti konsensusą. Vien ko verta “naming and shaming” taktika. Lietuvoje visi rinkos dalyviai turi suprasti, kad Lietuva strategiškai integruojasi  į pirmą pasaulį, todėl ši politika visiems laikams. Viskas. Kelio atgal nebus. Arba rinkos dalyviai auga arba dinozaurų likimas. Jei Lietuvai nepavyks padaryti Estiško kokybinio šuolio, tuomet visą Lietuvą gali ištikti dinozaurų likimas.

Į mėnesį darbo ministeriją paskelbtų juodų įmonių sąrašą, be jokio moralizavimo, bendruomenė būtų raginama būti atsakinga, nes tos įmonės ne konsesuso ir nesilaiko minimalių moralės normų. Trumpai tariant žmonės nustotų būti jų klientais. Panaši situacija buvo su Lukoil, kai Rusija užpuolė Ukrainą, žmonės nustojo Lukoil degalinėse pirkti degalus. Tuomet jie buvo priversti kaip minimum re-brand’ą daryti. Taip pat buvo mintis aplamai palikti Lietuvą. Kai aš pamačiau, kad pardavėjos verčiamos IKI parduotuvėje dirbti stovėdamos ilgas valandas, aš nustojau ten apsipirkinėti ir pasakiau savo kolegoms daryti tą patį. Įvyko įdomi situacija, sutapimas, IKI savo alinančią tvarką atkeitė.

Pagarbiai,

Vaidots

vaidask@gmail.com