Daugelis žmonių šiandien gyvena tarsi nuolatiniame kaleidoskopo sūkuryje. Jie kasdien reaguoja į dešimtis pavienių įvykių, skandalingų naujienų ar staigių emocijų protrūkių, tačiau retai sustoja, kad suprastų bendrus dėsningumus, pagal kuriuos veikia pasaulis. Tokioje būsenoje atskiri faktai žmogaus sąmonėje nesusijungia į vientisą sistemą. Nesidomint visuomenės valdymo procesais, ekonomika, politika ar net elementariais gamtos reiškiniais, tikrovė pradeda priminti atsitiktinių vaizdų chaosą. Kiekvienas naujas įvykis tiesiog sukrato kaleidoskopą, sukurdamas naują, trumpalaikį vaizdą, kuris greitai pasimiršta, užleisdamas vietą kitam.
Kai žmogus nekelia klausimų ir nesiekia suprasti gilesnių priežasčių bei pasekmių, juo tampa itin lengva manipuliuoti. Informacijos sraute pasiklydęs individas dažniau priima kitų suformuotas nuomones, aklai pasitiki garsiai šaukiančiais autoritetais ir tampa socialinių procesų dalyviu, pats iki galo nesuvokdamas savo vaidmens. Viešojoje erdvėje tokia pasyvi būsena kartais aštriai apibūdinama politiniu bei publicistiniu terminu „naudingas idiotas“. Juo nusakomas žmogus, kuris, pats to nesuprasdamas, savo veiksmais, balsu ar emociniu įsitraukimu prisideda prie svetimų, dažnai jam pačiam nenaudingų interesų įgyvendinimo.
Tiesioginė priešingybė šiam chaotiškam būviui yra mozaikinis mąstymas. Tai gebėjimas į pasaulį žvelgti ne per besikeičiančių stikliukų, o per kruopščiai dėliojamo paveikslo prizmę. Mozaikoje kiekvienas naujas faktas, perskaityta knyga ar geopolitinis įvykis nėra atsitiktinis – tai dar viena maža plytelė, kuri užima savo konkrečią vietą bendroje sistemoje. Žmogus, mąstantis mozaikiškai, pamatęs kylančias kainas parduotuvėse, ne tik pyksta (tai būtų trumpalaikė kaleidoskopinė reakcija), bet ir mato ryšį tarp logistikos krizių, bankų palūkanų ir politinių sprendimų. Gavęs skandalingą naujieną, jis ją tikrina: ar ši detalė tinka prie likusio jo pasaulėvaizdžio, ar tai tik bandymas sukelti baimę?
Mozaikinis mąstymas veikia kaip stipriausias skydas nuo manipuliacijų ir propagandos. Jis išlaisvina mus iš pasyvaus stebėtojo vaidmens ir paverčia sąmoningais savo gyvenimo šeimininkais. Kad išsivaduotume iš kaleidoskopo nelaisvės, tereikia pradėti kelti paprastus klausimus: „Kodėl tai vyksta?“, „Kam tai naudinga?“ ir „Kaip ši detalė susijusi su tuo, ką jau žinau?“. Pasaulis nėra atsitiktinių įvykių kratinys – tai milžiniškas, dėsningas mechanizmas, kurį suprasti gali kiekvienas, pasiryžęs dėlioti savo mozaiką.
BV inf.