Patiko? Pasidalinkite!

Vakarų žvalgybos tarnybos bei saugumo ekspertai vis garsiau skambina pavojaus varpais: tiesioginio, konvencinio Rusijos karinio išpuolio prieš kurį nors NATO narį tikimybė išlieka maža, tačiau Aljanso šalims jau dabar tenka atremti intensyvėjančią hibridinių atakų bangą. Puikiai suprasdama, kad atvira karinė agresija aktyvuotų NATO 5-ąjį straipsnį ir reikštų visuotinį karą, Maskva griebiasi asimetrinio karo taktikos. Pagrindiniu šių operacijų taikiniu tampa Europos šalių civilinė infrastruktūra, o ypač energetikos objektai, kuriais siekiama keršyti už Vakarų paramą Ukrainai ir jos vykdomus atsakomuosius smūgius Rusijos teritorijoje.

Šis hibridinis karas pasižymi specifiniais bruožais, iš kurių pavojingiausias – „tikėtinas neigimas“ . Rusijos specialiosios tarnybos, pavyzdžiui, GRU, operacijoms vykdyti vis dažniau pasitelkia ne savo agentus, o vietinius nusikaltėlius, radikalus ar socialiai pažeidžiamus asmenis, užverbuotus per „Telegram“ platformą. Už piniginį atlygį šie asmenys atlieka padegimus, vykdo sabotažo aktus ar renka žvalgybinę informaciją. Tokiu būdu Maskva bando paslėpti savo pėdsakus ir teisiškai išvengti tiesioginės atsakomybės už įvykdytus išpuolius, pasirinkdama silpnesnę apsaugą turinčius civilinius objektus, logistikos sandėlius ar elektros pastotes.

Pagrindinis šios taktikos tikslas yra politinis ir psichologinis – sukelti chaosą, pasėti baimę bei susilpninti Vakarų visuomenių paramą Ukrainai. Sukurdama nuolatinio nesaugumo atmosferą, Rusija siekia įtikinti Europos šalių gyventojus, kad pagalba Kyjivui kelia tiesioginę grėsmę jų pačių saugumui, pramonės stabilumui ir kasdieniam gyvenimui. Be to, tikslinės atakos prieš energetikos tinklus bei kritinius tiekimo kanalus turi potencialo sutrikdyti ekonomikos procesus ir išbalansuoti energijos išteklių rinkas.

Europos saugumo struktūros jau dabar fiksuoja ilgą virtinę įtartinų incidentų, kurių braižas veda į Maskvą. Pastaraisiais metais Lenkijoje, Lietuvoje, Vokietijoje bei Jungtinėje Karalystėje kilę paslaptingi gaisrai prekybos centruose bei logistikos sandėliuose nebelaikomi paprastais nelaimingais atsitikimais. Prie to prisideda pasikartojantys povandeninių ryšių ir energetikos kabelių bei dujotiekių pažeidimai Baltijos ir Šiaurės jūrose, taip pat nuolatinės, koordinuotos kibernetinės atakos prieš valstybines institucijas ir transporto sistemas. Ši reali hibridinė agresija rodo, kad fronto linija jau persikėlė į Europos miestų gatves ir skaitmeninę erdvę, todėl energetinis bei civilinis saugumas šiandien reikalauja maksimalaus institucijų ir visuomenės budrumo.

SN inf.


Patiko? Pasidalinkite!