Patiko? Pasidalinkite!

Šiomis dienomis iš Lietuvos pradeda trauktis daugiau nei tūkstantis Jungtinių Valstijų (JAV) karių su sunkiąja karine technika.

Pasibaigus dešimtmetį trukusiam nepertraukiamos rotacijos etapui, naujas amerikiečių batalionas į šalį iškart neatvyksta. Nors Vašingtonas pateikė tvirtus saugumo patikinimus, ši pauzė sutampa su esminiais JAV strateginiais pokyčiais Europoje ir užkulisinėmis diskusijomis apie branduolinį atgrasymą Baltijos šalyse.

Nuo 2022 metų Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, JAV karių rotacija Lietuvoje vyko konvejerio principu – vieniems išvykstant, kiti jau rikiuodavosi Pabradės poligone. Šį kartą scenarijus yra kitoks, nes Pabradėje stovėjusi sunkiųjų šarvuočių technika pradeda judėti link logistinių taškų, o naujai pastatytas modernus karinis miestelis kurį laiką liks tuščias.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad rotacijos kaita prasidėjo, o politinis pažadas dėl pajėgų sugrįžimo egzistuoja, tačiau karinė vadovybė kol kas negali įvardinti tikslių terminų, apimčių ar būsimų pajėgumų. Ši pauzė yra tiesioginis rezultatas to, kad Vašingtonas šiuo metu iš esmės peržiūri savo pajėgų dislokavimą ir strateginius prioritetus visame Europos žemyne, spausdamas sąjungininkus prisiimti daugiau atsakomybės už savo gynybą.

Amerikiečių karių buvimas Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį buvo nuolatinio augimo kreivė – nuo kelių šimtų karių iki pilnaverčio sunkiųjų šarvuočių ir tankų bataliono, turėjusio „Abrams“ tankus bei „Bradley“ kovos mašinas. Dabartinis pajėgų išvedimas saugumo ekspertų vertinamas kaip signalas, kad Lietuva turi dar sparčiau pildyti savo įsipareigojimus, ruošti infrastruktūrą Vokietijos brigadai ir didinti vietinius gynybos pajėgumus.

Kol kariai palieka Pabradę, Vilniuje ir Vašingtone verda kur kas sunkesnio svorio politinės derybos, nes leidiniui „Financial Times“ paskelbus apie JAV svarstymus išplėsti branduolinio ginklo dislokavimą Europoje, ministras R. Kaunas pripažino, kad šiame kontekste Lietuva tikrai nestovi nuošalyje.

Šis klausimas šalyje iškart susiduria su teisinėmis kliūtimis, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnis griežtai draudžia šalies teritorijoje dislokuoti masinio naikinimo ginklus. Vis dėlto, šalies vadovai, įskaitant prezidentą Gitaną Nausėdą, jau viešai deklaruoja pritariantys diskusijoms dėl Konstitucijos keitimo, jei iš sąjungininkų bus sulaukta realių planų integruoti branduolinio atgrasymo komponentus Lietuvos teritorijoje.

SN inf.


Patiko? Pasidalinkite!