Žemaitija – dar nesulaukęs pelnyto dėmesio ir įvertinimo reiškinys Lietuvos ir Europos istorijoje. Mums už nugarų – XVI amžiaus žemėlapis Carta Marina, kur Žemaitija vaizduojama, kaip atskiras subjektas. Tais laikais ir valstybingumas buvo suvokiamas visiškai kitaip, nei šiandien. Lietuvos sąvoka šiandien labai susiaurėjusi.
Iš tiesų ji daugiau būdvardis, nei daiktavardis, reiškiantis sulietą, sulydytą atskirų subjektų darinį, vienijamą bendrų papročių, simbolių, pasaulėžiūros. Subjektų, kurie anuomet buvo vadinami bendriniu Rasų vardu. Žemaičių Rasa, Jotvingių Rasa, Prūsų Rasa, Gudų Rasa, Maskolių Rasa, Germanų Rasa, Frankų Rasa ir pan…
Lietuvos sąvoka apėmė kone visą dabartinės ES teritoriją, o į Rytus driekėsi iki Uralo kalnų. Vienas svarbiausių dalykų sąvasties suvokime – simboliai ir ženklai. Pagrindinis mūsų valstybės ženklas – Vytis. Neteisingai vaizduojant Vytį – sukuriamas Ardos laukas, kuris griauna valstybę. Todėl atkuriant valstybę, be abejo, reikia pirmiausiai pradėti nuo savęs, suvokiant ir įtvirtinant savi sąvastį. Plečiant sąvasties ribas – atkursime ne tik valstybę, bet ir Lietuvą.