Patiko? Pasidalinkite!

JAV CŽV stovėjo už įvykių Vilniuje 1991 metų sausio mėnesį, apmokė ir apginklavo Lietuvos nacionalistus — teigiama trečiadienį Rusijos Federacijos visuomenės rūmuose atidarytos nuotraukų parodos medžiagoje

Ekspoziciją pavadinimu „Trisdešimt metų nuo 1991 metų sausio Įvykių Vilniuje. Tiesa ir mitai“ suformavo daugybė liudininkų pasakojimų ir įvairių metų dokumentų.

„1990 metų pabaigoje į Vilnių atvyko grupė CŽV agentų. Jiems vadovavo Andrius Eiva (dar žinomas kaip Andrew Eiva, Andrius Eitavičius) ir Leonardas Hofas. Jie iškart pateko į Vytauto Landsbergio [tuometinio Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko] ir Regioninės apsaugos departamento direktoriaus Audriaus Butkevičiaus vidinį ratą“, — RIA Novosti cituoja parodos medžiagą.

Eiva buvo kovos miesto sąlygomis specialistas ir turėjo partizanų kovos bei sabotažo patirties Afganistane, nurodoma dokumentuose. Būdamas Lietuvos vyriausybės konsultantu, jis tyrinėjo „partizanų judėjimo“ organizavimo galimybes, keliavo po užsieniečiams uždaras sritis.

„1991 metų sausio mėnesį Eiva dalyvavo ginkluojant žmones, gynusius Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pastatą. Jo prašymu gynėjams buvo duoti šaulių ginklai, sprogmenys ir net naminiai Molotovo kokteiliai. Po sausio įvykių Lietuvoje Eiva buvo daugybės sprogimų sovietų karių ir jų šeimų dislokacijos ir gyvenamosiose vietose iniciatorius, asmeniškai vadovavo kovotojų veiksmams susidūrus su sovietų armijos daliniais“, — nurodoma medžiagoje.

Remiantis dokumentais, su dramatiškais procesais Lietuvoje buvo susijęs dar vienas užsienio „svečias“ — profesorius iš JAV Džinas Šarpas (Gene Sharp), vadinamasis „spalvotųjų revoliucijų“ tėvas.

„Jis lankėsi Lietuvoje dar 1990 metų gegužės mėnesį. Bendravo su Butkevičiumi ir jo bendražygiais, davė jiems patarimų, pristatė metodinę literatūrą“, — nurodoma medžiagoje.

Taip pat teigiama, kad CŽV dirbo kai kurie kiti artimi Landsbergio bendražygiai — lietuvių kilmės amerikietė, žurnalistė ir vertėja Rita Dapkutė, tapusi vietos informacijos centro vadove, taip pat finansininkas Kęstutis Urba.

„Eivos rate Vilniuje pasirodė ukrainietis Eugenijus Dikij, vėliau Banderos „Aidar“* bataliono vadovas ir [dabar] „Maidano vertybių“ propaguotojas. Su būriu ukrainiečių „studentų savanorių“ jis atėjo į pagalbą Lietuvos „naciams“. Tai, ką jie sužinojo 1991 metais Lietuvoje, buvo panaudota 2014 metais Ukrainoje. Po daugelio metų Dikij prisiminė, kad būtent Vilniuje jis buvo mokomas gaminti „Molotovo kokteilį“, — nurodoma parodos medžiagoje.

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo mėnesį paskelbė apie nepriklausomybės atkūrimą, tačiau sovietų valdžia šį sprendimą pavadino prieštaraujančiu Konstitucijai ir neteisėtu. Kitų metų pradžioje Lietuvoje vyko protestai, į šalį buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.

1991-ųjų sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona patraukė į Vilniaus centrą, kad užtikrintų viešąją tvarką. Per susirėmimus prie televizijos bokšto, žuvo daugiau nei dešimt žmonių ir daugiau kaip 600 buvo sužeista. Tų įvykių dalyviai iš sovietų pusės pareiškė, kad tada įvyko provokacija, buvo šaudoma nuo namų stogų.

Vėliau Lietuvos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių. Tyrimo metu buvo teigiama, kad tada prie Vilniaus televizijos bokšto žuvusius žmones nužudė sovietų kariai, tačiau įrodymų nepateikta.

2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Sausio 13-osios byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.

Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti kalėti septynerius ir ketverius metus atitinkamai. Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

2020 metų gruodžio mėnesį Rusijos tyrimų komitetas už akių pateikė kaltinimus teisėjams iš Lietuvos, kurie, anot komiteto, paskelbė neteisingą nuosprendį prieš daugiau nei 50 rusų dėl įvykių Vilniuje 1991 metais. Taip pat komitetas ėmėsi priemonių organizuoti tarptautinę kaltinamųjų paiešką.

Kaip paaiškino Tyrimų komitetas, sprendimo priėmimo metu Lietuvos teisėjai tikrai žinojo, kad įvykiai Vilniuje, kuriuose buvo kaltinami Rusijos Federacijos piliečiai, įvyko laikotarpiu, kai Lietuvos TSR nebuvo nepriklausoma valstybė ir buvo TSRS dalis. 1991 metų sausio įvykiuose Vilniuje TSRS kariškiai atliko savo tarnybines pareigas ir elgėsi pagal TSRS įstatymus, pabrėžė komitetas.

SN inf.


Patiko? Pasidalinkite!