Ačiū jums už tai, kad reaguojate ir dalinatės žinia apie lietuvių prabos vergiją Norvegijoje, kurios sąmoningai nepranešė Nacionalinio radijo ir televizijos tyrimų skyrius ir visa Lietuvos žiniasklaida.

Norvegijos institucijos sučiupo stambų Lietuvos vežėją Vlantana organizavus „šiuolaikinę vergiją“ – galimai klastojant dokumentus ir mokant laikinai į šalį įsivežamiems vairuotojams pusę atlyginimo už pilnai dirbtas darbo valandas. Dalintis reikia ir toliau, nes žiniasklaidai kažkas kažkuo užkimšo burnas.

Daug jūsų rašė, kad tai, ką Norvegijos institucijos įvardijo kaip šiuolaikinę vergiją, Lietuvoje yra tapę norma. Tik Lietuvos institucijos ir žiniasklaida yra nepalyginamai silpnesnės ir, tikėtina, korumpuotos.

Nacionalinis transliuotojas netgi ėmė interviu iš nukentėjusių, gavo visus dokumentus prieš mėnesį, bet istorija eterio nepasiekė.

Per tą patį laiką Norvegijos žiniasklaida paskelbė dešimtis straipsnių ir tyrimų. Štai šiame video Vlantanos vadovas mykia, kai pareigūnas jam aiškina, kad įmonės darbo apskaitos dokumentai yra suklastoti. Kodėl to nerodo mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomas Nacionalinis transliuotojas? Per menka istorija?

Logistikos įmonių savininkai yra turtingiausi Lietuvos asmenys. Linavos veikėjai koja atidarinėja Vyriausybės duris. Šiame sektoriuje dirba tūkstančiai žmonių. Šimtai jų nukentėjo vien nuo Vlantanos Norvegijoje.

Ką byloja šita tyla? Ji byloja, kad Lietuvoje įtakingi lobistai gali paveikti jau visą žiniasklaidą ir atimti iš visuomenės teisę žinoti. Žinoti, pavyzdžiui, kad Lietuvoje veikia dešimtys įdarbinimo agentūrų, kurios perparduoda darbuotojus iš Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos vežėjams, maisto perdirbimo įmonėms, statybų magnatams ir t.t. sąlygomis, kurios neatitinka net mūsų liberalaus Darbo kodekso.

Taigi, prekyba šiuolaikiniais vergais(taip rašo Norvegijos žiniasklaida) yra Lietuvos politika.

Ir vienintelis dalykas, kurio jie visi bijo, yra viešumas. Nes viešumas lemia žinojimą, o žinojimas lemia veiksmą.

Patiko? Pasidalinkite!