Lietuva kaip ir pridera tikriems vasalams, jau kviečia svarstyti galimybes vardus rašyti amerikoniškai (angliškai).  Nikolė būtų rašomas „Nicole“, vardas Džonas būtų rašomas kaip „Johnas“, vardas Šarlotė būtų rašomas kaip „Charlote.

Didmiesčiuose kavinių ir įstaigų angliški pavadinimai jau niekam nekelia nuostabos, o lietuvių kalbos darkymas ir jos atsisakymas, tampa kasdienis reiškinys.

Lietuva tampa mankurtų ir prisitaikėlių valstybėlė, kuri atsisako savo kultūros, tradicijų ir papročių. Tokia šalis yra užprogramuota išnykimui, – mano Vaidas Žemaitis.

Vaidas Žemaitis, jau ne kartą yra rašęs straipsnius apie vardų reikšmes. O pats visai nesenai, oficialiai, sau suteikė antrą (kaip pagarbos ženklą protėviams) vardą – ŽEMAITIS.

Pastaruoju metu kilus diskusijoms dėl vaikų vardų rašymo asmens dokumentuose, Teisingumo ministerija inicijuoja viešą diskusiją dėl vardų rašybos.

Lietuvoje nėra įstatymo, reguliuojančio vardų suteikimą ir rašymą. Civilinės metrikacijos įstaigos, priimdamos tėvų prašymus dėl vardų vaikams suteikimo, vadovaujasi Civiliniu kodeksu, įstatymais, reglamentuojančiais lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, teisingumo ministro patvirtintomis taisyklėmis.

Kartais vardo suteikimas tampa sudėtinga procedūra, kuomet turi būti įvertinta pusiausvyra tarp žmogaus teisės pasirinkti vardą, kuris yra asmens identiteto dalis, ir kitos konstitucinės vertybės – valstybinės kalbos. Lietuvoje vardų daryba ir rašymas turi atitikti lietuvių kalbos taisykles, todėl tokie vardai kaip Amelia, Jesica, Teo paprastai neregistruojami. Tiesa, šių vardų Gyventojų registre jau yra, nes būtent tokie vardai buvo suteikti užsienyje.

Ginčus tarp asmenų ir civilinės metrikacijos institucijų, atsisakiusių suteikti pageidaujamą vardą, nagrinėja nacionaliniai teismai, šios bylos pasiekia netgi Europos Žmogaus Teisių Teismą ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Tokių problemų kartais kyla ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Pavyzdžiui, suomių pora kreipėsi į EŽTT, kad Suomijos institucijos atsisakė vaikui suteikti vardą Axl. Teismas šioje byloje nusprendė, kad vaiko vardo pasirinkimas – tai individualus tėvų pasirinkimas. EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą.

Todėl Teisingumo ministerija pradeda diskusiją su visuomene, civilinės metrikacijos įstaigomis, Valstybinės lietuvių kalbos komisija ir teisėjų bendruomenės atstovais, siekdama aptarti vardų rašybą ir dėl jos taisyklių kylančias problemas.

Pirmiausia siekiama išgirsti visuomenės nuomonę. Todėl keliami klausimai pirmajai diskusijai. Ar Lietuvoje registruojamiems vardams galėtų būti netaikomos lietuvių kalbos taisyklės? Pavyzdžiui, vardas Sofia būtų rašomas be „J“, Gabrielle  su dviguba „L“,  vardas Anna būtų rašomas su dviguba „N“,  ir t.t.

Taip pat klausiama, ar jeigu būtų numatyta galimybė Lietuvoje vardus registruoti nesilaikant lietuvių kalbos taisyklių, ar žmonėms būtų priimtina, kad vardų rašyba skirtųsi nuo tarimo? Pavyzdžiui, vardas Nikolė būtų rašomas „Nicole“, vardas Džonas būtų rašomas kaip „Johnas“, vardas Šarlotė būtų rašomas kaip „Charlote“.

Egidijus Paulauskas

Patiko? Pasidalinkite!