Anot Kinijos, Rusija ir JAV turi didžiausią branduolinį arsenalą, todėl jos ir privalo įvykdyti įsipareigojimus juos mažinant, kad būtų sudarytos sąlygos kitoms šalims prisijungti prie daugiašalių branduolinių ginklų kontrolės sutarčių

Nepaisant nuolatinių JAV reikalavimų, Kinija neketina dalyvauti jokiose trišalėse derybose dėl branduolinių ginklų kontrolės, praneša RIA Novosti su nuoroda į Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovą Zhao Lijian.

Anksčiau JAV paskelbė galvojančios apie START-III pratęsimą su Rusija. Sutartis baigia galioti 2021 metais. Tačiau JAV siūlo išplėsti ją taip, kad apimtų daugybę naujų ginklų ir kad į ją būtų įtraukta Kinija.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau teigė, kad Rusija priešinasi dirbtiniams Jungtinių Amerikos Valstijų ryšiams su Kinijos dalyvavimu ir dialogui apie Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START), kai keliamos abejonės dėl dokumento pratęsimo.

Ji pažymėjo, kad pratęsus START-III sutartį, bus galima gauti laiko bendram šiuolaikinių iššūkių ir grėsmių tarptautiniam saugumui įvertinimui bei optimalių politinių ir diplomatinių požiūrių paieškai, siekiant atremti nerimą keliančias tendencijas šioje srityje.

„START-III sutartis tebėra vienintelis svarbus dokumentas branduolinių ginklų srityje tarp Rusijos ir JAV, ir sulaukia daug dėmesio… Kinija neketina prisijungti prie jokių trišalių derybų dėl ginklų kontrolės“, — teigė Lijian.

Anot jo, Rusijos Federacija ir JAV turi didžiausią branduolinį arsenalą, todėl privalo įvykdyti įsipareigojimus juos žymiai sumažinti, kad būtų sudarytos sąlygos kitoms šalims prisijungti prie daugiašalių branduolinių ginklų kontrolės sutarčių.

Po Antrojo pasaulinio karo branduolinės bombos apie du tūkstančius kartų naudotos tik bandymams ir galios demonstravimui septyniose šalyse (JAV, Rusija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Kinija, Indija ir Pakistanas). Be šių valstybių branduolinį ginklą turbūt turi Izraelis, kuris niekada oficialiai to nepripažino, nors ir turi išvystytą branduolinę programą ir greičiausiai turi sukaupęs 100–200 branduolinių galvučių arsenalą.

Apie tai, kad turi branduolinį ginklą yra paskelbusi ir Šiaurės Korėja, kuri 2006 m. spalio 9 d. paskelbė įvykdžiusi sėkmingą branduolinio ginklo bandymą. Šiuo metu keletas valstybių kaltina Iraną kuriant branduolinį ginklą, nors Iranas oficialiai teigia, kad jo branduolinė programa yra skirta tik taikiems tikslams.

Šalių branduoliniai arsenalai. Branduolinių bombų kiekiais; branduolinės galimybės netiesiogiai priklauso nuo galvučių kiekio, nes kai kurios šalys (Indija, Pakistanas) stengiasi kurti silpnesnius užtaisus, daugiau pritaikytas panaudoti mūšio lauke, kitos turi miestams naikinti skirtų užtaisų. Tik kelios šalys turi raketų, kurios gali branduoliniais užtaisais smogti bet kur pasaulyje, tuo tarpu likusios valstybės branduolinius užtaisus gali panaudoti tik savo regionuose:

Flag of Russia.svg Rusija – 13 000, Flag of the United States.svg JAV – 10 500, Flag of the People's Republic of China.svg Kinija – 400, Flag of France.svg Prancūzija – 350, Flag of the United Kingdom.svg Jungtinė Karalystė – 185, Flag of Israel.svg Izraelis – maždaug 80, Flag of India.svg Indija – 85,Flag of Pakistan.svg Pakistanas – 20, Flag of North Korea.svg  Šiaurės Korėja – iki 10

RIA Novosti inf.

Patiko? Pasidalinkite!