Patiko? Pasidalinkite!

Esate girdėję, o gal ir patys sakę savo mylimam žmogui, kad jis yra jūsų meilė? Iš tikro viskas yra ne taip. Jūsų mylimas žmogus nėra jūsų meilė, tai yra jūsų meilės, kurią turite savyje, priežastis.

Jeigu kitas žmogus būtų jūsų meilė, jam išvykus, dingtų ir meilė… Sakysite, kad žinote daug atvejų, kai vienam iš poros narių tenka išvykti ir viena ar kita pusė susiranda sau laikiną „meilę“. Ne, tai ne meilė. Dažniausiai tai tebūna gyvuliškų instinktų tenkinimas (seksas).

Žinoma, būna, kad meilė išnyksta, kai ilgai nematai savo žmogaus, kuris jumyse sugeneruoja ir išlaiko tą meilės jausmą. Todėl buvimas kartu yra meilės palaikymo pagrindas.

Žmogus negali vadinti kito žmogaus savo meile, nes pati meilė yra jo asmeninis jausmas, kuriam būtinas ingredientas – kitas žmogus.

„Antra pusė“

Tai dar viena netiesa santykiuose, kai sakome, „tu esi mano antra pusė“. Tai būtų panašu į dviejų žmonių meilę, kai viena pusė neturi kojų, kita rankų ir jiems susijungus tampa vienu pilnaverčiu organizmu (tai buvo pasakyta be jokios pašaipos neįgaliesiems).

Santykiuose gali būti dvi pusės, bet ne kaip vientisas junginys. Jos privalo būti atskiros. Kiekvienas žmogus turi savo įpročius, pasaulėžiūrą ir t.t. Žinoma, kai du žmones sieja labai daug dalykų ir jų pasaulėžiūros yra panašios, o gal net vienodos, tada galima būtų sakyti, kad tai yra antra pusė, turint omenyje veidrodžio principą.

Verčiau šią sąvoką reiktų naudoti tuomet, kai žmogus yra dviveidis – taip būtų žymiai teisingiau. Tarkime, darbe jis yra vienoks, o šeimoje kitoks. Tokiu atveju būtų galima žmogų „dalinti per pusę“ ir sakyti, kad jis yra dvipusis – kaip dviguba asmenybė.

Tai tiek šiam kartui pamokslų apie meilę. Mylėkite ir būkite meilės priežastimi.

Vaidas Žemaitis Lekstutis

 

 


Patiko? Pasidalinkite!