Patiko? Pasidalinkite!

Kroatijos kanalo „Binkov’s Battlegrounds“ autorius nusprendė pasvarstyti, kas nutiktų, jei tarp Rusijos ir Vakarų prasidėtų hipotetinis ginkluotas konfliktas ir susiklostytų situacija, kai „staiga Rusijos kariuomenė pajudėtų link Kaliningrado, kartu pasikėsindama į visų trijų Baltijos šalių saugumą“.

Pasak autoriaus, mintis yra „absurdiška“, tačiau toliau gali būti „dar įdomiau“. Plačiau apžvelgė leidinys „InoSMI“.

„Įsivaizduokite, kad susiklostė politinė situacija, kai Europos Sąjunga lieka viena, o JAV ir Didžiosios Britanijos karių nėra šalia Baltijos šalių. Jos paliktos savo nuožiūra. Išsiaiškinkime, ar Europos Sąjunga gali susidoroti su šia situacija be pašalinės pagalbos, išlaisvinti Baltijos šalis?“ — rašoma publikacijoje.

Kaip minėta, Lietuva, Latvija ir Estija „pačios yra labai silpnos kariniu požiūriu“, jos neturi didelių armijų, o atsargos kariai nėra tinkamai apmokyti, nes dauguma jų kovinį mokymą atlieka 20–60 dienų laikotarpiu per 5–10 metų. Karinės įrangos kiekis taip pat yra ribotas: „Iš viso trys šalys turi šiek tiek mažiau nei 600 šarvuočių ir pėstininkų kovos mašinų, o artilerija yra visiškai „simbolinė“ — apie 140 ginklų“. Taip pat, kilus konfliktui, septyni transportiniai sraigtasparniai ir trys lengvojo transporto lėktuvai, taip pat dvi mobilios vidutinio nuotolio priešlėktuvinių raketų sistemų baterijos neatliks rimto vaidmens.

„Ar minėtoms pajėgoms ateis į pagalbą Europos Sąjunga? Taip, tai bus dešimt naikintuvų, kuriuos maloniai parūpins Italija ir Vokietija, apie dešimt motorizuotų pėstininkų ir viena tankų kuopa, taip pat nedidelis elektroninio karo inžinierių padalinys bei du minosvaidžių būriai. Visi jie bus iš skirtingų ES šalių, bet bendras skaičius vargu ar viršys du tūkstančius žmonių“, — rašoma medžiagoje.

Pasak autoriaus, net ir pritraukus tik tas dalis, kurios yra prie Baltijos šalių, Rusija atrodys daug galingesnė.

„Iš viso — daugiau nei 80 tūkstančių mobiliųjų dalinių karių, kurių dauguma yra dislokuoti netoli Rusijos Federacijos rytinės sienos ir kurie greitai pasieks Baltijos šalis, jei bus duotas toks įsakymas“, — sako autorius.

Tuo pačiu metu, kaip teigiama straipsnyje, Rusijos kariai „susidurs su ES oro pajėgomis, išsisklaidžiusiomis ir nesugebančiomis vienu metu išvesti į pozicijas visas galimas pajėgas ir priemones, reikalingas operacijai Baltijos šalyse. Prancūzija, Ispanija, Graikija ir Italija tikriausiai pirmiausia turės perkelti savo eskadronus į kitas ES šalis, tas, kurios yra arčiau karinių operacijų teatro“.

Pasak autoriaus, net jei ES šalims pavyks parengti „vieningą kovos planą“, ore jiems gali „pavykti pranokti rusus“, bet „jai teks paprakaituoti per smūgius prieš antžeminius taikinius, nes ES oro pajėgos yra visiškai nepasiruošusios masiniams bombardavimo reidams“.

Pasak autoriaus, per mūšius regione Kaliningradą greičiausiai „užpuls Lenkija“, ir „tam prireiks visų rūšių karių pagalbos iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir kitų šalių“, nes „nei Lenkija, nei kas kitas nedrįs vienas priešintis Rusijai“.

Tuo pačiu metu, pasak autoriaus, net jei ES šalims pavyks kurį laiką koordinuoti savo veiksmus, „surinkti didesnę kariuomenę ES bus nepajėgi“, be to, neįmanoma numatyti, kaip greitai bus galima sukurti bent kažką vieningo dėl rimtų nesutarimų Europos Sąjungoje ir šalių tarpusavio konfliktų.

„Kiek Europos šalių sutiks įsikišti ir kokia kokybe — svarbus klausimas. Ir tie, kurie galiausiai nusprendžia įsikišti, gali praleisti daug laiko rinkdami ir pritraukdami armijas į norimą rajoną. Tai ypač pasakytina apie tas šalis, kurių ginkluotosios pajėgos nėra skirtos ilgalaikiam karo veiksmui toli nuo namų“, — sakoma medžiagoje.

Pasak autoriaus, Europos Sąjunga turi šansų „suvaldyti“ Rusiją, tačiau tam reikės milžiniškų išteklių.

„Politinis vangumas ir nesusipratimas tarp 27 ES valstybių narių greičiausiai lems tai, kad Rusijos Federacija užims visas tris Baltijos šalis dar gerokai prieš tai, kai Europa sugebės duoti deramą atkirtį. Nepaisant to, ES pajėgų kontrpuolimo veiksmingumas priklausys nuo jos sugebėjimo susivienyti bendros grėsmės akivaizdoje. Bendrija yra gana pajėgi išlaisvinti visas tris šalis, tačiau tai užtruks mėnesius ar net metus ir pareikalaus kraujo praliejimo“, — mano autorius.

Tuo pačiu metu, jo nuomone, „labiau tikėtinas scenarijus, kai tik kelios Europos šalys pradės karą su Rusija gindamos Baltijos šalis, o pastarosios greičiausiai sustos pasiekusios Kaliningrado sritį ir apsiribos pietinės Lietuvos dalies išvadavimu“.

Rusijos ir NATO santykiai

Baltijos šalys ir Lenkija nuolat skelbia apie galimą „Rusijos grėsmę“ ir modernizuoja savo kariuomenę, taip pat prašo tam lėšų iš Europos Sąjungos ir JAV. Be to, nemaža dalis išlaidų iš vidaus biudžetų yra pateisinama galima „Rusijos agresija“.

Rusijos valdžia ne kartą pabrėžė, kad Rusija nesiruošia nieko pulti, ir NATO tai puikiai žino, tačiau naudoja kaltinimus Rusijos Federacijai viešojoje erdvėje, siekdami pritraukti kuo daugiau karių ir karinės technikos prie Rusijos sienų.SN inf.


Patiko? Pasidalinkite!